- pūstėti
- ×pūstė́ti, -ė́ja, -ė́jo žr. 2 pūstyti 1: Jūsų reikalams nei galo nėra, tik ūkį baigiate pūstėti! rš. Gera tau buvo pūstė́ti, kad mano buvo uždirbta Sml. Apleidė žemę, pradėjo gerti ir pūstėt visą gėrybę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.